Pranešėjai

Christian Kromme – futuristas, „griaunančiųjų technologijų“ ekspertas, bestselerio „Humanification: Go Digital, Stay Human“ autorius. Jis tyrinėja paraleles tarp biologijos ir technologijų, padeda vadovams susigaudyti sparčiuose pokyčiuose. 2002 m. Christian Kromme įkūrė įmonę „Artificial Industry“, dirbo su tokiomis bendrovėmis kaip „Philips“, „Toyota“ ir „Adidas“. 2015 m. pardavęs įmonę, Christian tapo autoriumi, lektoriumi. Šiuo metu „SymbioSys“ platformoje jis kuria dirbtinio intelekto sprendimus.

2002 m. įkūrė įmonę „Artificial Industry“, kuri kūrė inovatyvius sprendimus tokioms kompanijoms kaip „Philips“, „Toyota“ ir „Adidas“. 2015 m. pardavė įmonę, o dabar rašo, skaito pranešimus ir kuria AI sprendimus per platformą „SymbioSys“.

Alexander Ståhle – miestų tyrėjas ir urbanistas. Jo dėmesio centre – tvari miestų plėtra. Jis yra vienas iš paklausiausių Skandinavijos lektorių miestų plėtros, statybų ir susisiekimo klausimais. Alexander paskaitas skaitė daugumoje Švedijos ir Norvegijos miestų savivaldybių, didelėms statybos bendrovėms, nekilnojamojo turto savininkams, taip pat dalyvavo konferencijose tvarių miestų ir nekilnojamojo turto plėtros klausimais. Jo paskaitos apie ateities miestus pasižymi pagaviu, nesudėtingu ir švietėjišku stiliumi.
Alexander Ståhle yra architektūros įmonės „Spacescape“ generalinis direktorius. Jis yra įgijęs kraštovaizdžio architekto išsilavinimą, daktaro disertaciją KTH Karališkajame technologijos institute apgynė apie tankinimą ir viešąsias žaliąsias erdves. Studijuodamas Institute, Alexander domėjosi, kaip miestai ir miestų planai kuria patrauklią, tvarią ir socialiai teisingą aplinką.

José Viegas – tvaraus vystymosi, judumo mieste ir projektų valdymo specialistas, mokslinių tyrimų projektų koordinatorius, nuolatinis Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) ambasadorius.
1992–2012 m. José Viegas dėstė Lisabonos universiteto Inžinerijos mokykloje, įkūrė ir vadovavo Transporto infrastruktūros, politikos ir sistemų tyrimų grupei. 2012–2017 m. ėjo Tarptautinio transporto forumo (ITF) prie EBPO generalinio sekretoriaus pareigas. Taip pat dirbo Portugalijos viešųjų darbų ministrų ir didmiesčių merų patarėju, buvo Prancūzijos viešojo susisiekimo bendrovių RATP ir SNCF konsultantas. Šiuo metu yra Portugalijos transporto sistemos konsultacinės bendrovės „TIS.pt“, kurią įkūrė 1992 metais, valdybos pirmininkas.
Remiantis Stanfordo universiteto duomenimis (2022), José Viegas įvardytas kaip vienas iš geriausių pasaulio mokslininkų.

Kjell A. Nordström, pasižymintis Gandžio charizma ir unikaliu gebėjimu nuspėti ateitį, yra vienas mėgstamiausių ir paklausiausių lektorių pasaulyje. Savo ekonominėse apžvalgose jis nurodo, kaip plėtoti ir optimizuoti savo verslą. Kjell A. Nordström savo pastebėjimus ir prognozes grindžia patikimais moksliniais tyrimais, naujausiais pasaulinės rinkos pokyčiais, neprilygstama savo patirtimi bei įžvalgumu.

Nuo šių metų PIARC (Pasaulinės kelių asociacijos) prezidentė, AISCAT (Italijos mokamų kelių koncesininkų asociacijos) Tarptautinių ryšių direktorė, atsakinga už ryšius su ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
ASECAP (Europos mokamų kelių koncesininkų asociacijos) Kelių saugumo, aplinkosaugos ir tvarumo komiteto vicepirmininkė.
Buvusi IBTTA (Tarptautinė tiltų, tunelių ir mokamų kelių asociacija) prezidentė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti keliuose jos komitetuose ir darbo grupėse.

Šiuo metu laikinai eina generalinio direktoriaus pareigas AB “Via Lietuva”. Martynas yra infrastruktūros strategijos ir valdymo ekspertas, turintis daugiau nei 15-os metų patirtį transporto ir infrastruktūros sektoriuje. Jis yra baigęs kelių ir geležinkelių inžinerijos bakalauro bei civilinės inžinerijos magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ilgą laiką dirba infrastruktūros palaikymo ir vystymo vadovu AB „Via Lietuva“, kur yra atsakingas už kelių tinklo strategijų kūrimą, plėtrą, inovacijų ir skaitmenizavimo sprendimų diegimą. Anksčiau jis vadovavo Strateginės infrastruktūros departamentui AB „Litgrid“, kur formavo įmonės strategiją ir valdė infrastruktūros investicijų portfelį. Taip pat buvo UAB „Voestalpine Railway Systems“ valdybos nariu, asociacijos „GELPA“ prezidentu ir valdybos pirmininku, kur atstovavo sektoriaus interesams teisėkūros ir standartų kūrimo procese. Eidamas Techninės plėtros departamento vadovo pareigas AB „Lietuvos geležinkeliai“, jis kūrė ir įgyvendino techninės, technologines bei skaitmeninimo strategijas, atstovavo įmonių grupei tarptautiniu mastu. Dirbdamas UAB „Geležinkelių tiesimo centro“ vykdančiojo direktoriaus pareigas, jis stiprino bendrovės veiklos efektyvumą ir konkurencingumą.

Prieš prisijungdamas prie ICDS 2008 m. pabaigoje jis dirbo Baltijos gynybos koledže (BALTDEFCOL) Tartu (Estija) Gynybos studijų instituto direktoriaus pavaduotoju ir Lietuvos nacionalinu atstovu koledže (2001–2004 m.) bei koledžo dekanu (2005–2008 m.). 1998-2001 m. jis dirbo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamente, o 2005 metais buvo šio departamento direktoriaus pavaduotoju ir Gynybos pertvarkos darbo grupės vadovu. Nuo 2017 m. jis yra kviestinis lektorius Europos koledžo Natolino miestelyje Varšuvoje, kur dėsto terorizmo ir hibridinio karo kursą, o nuo 2024 m. bendradarbiauja su ES Diplomatine akademija Europos koledžo pagrindiniame miestelyje Briugėje. Jis taip pat yra Latvijos tarptautinių santykių instituto (LIIA) bendradarbis. ICDS jis nagrinėja įvairius gynybos politikos ir strategijos aspektus, regioninį saugumą ir bendradarbiavimą gynybos srityje Baltijos regione, naujų technologijų įtaką saugumui ir gynybai, energetinį saugumą ir visuomenės atsparumą. Jo straipsniai pasirodė tokiuose leidiniuose, kaip „Defence Studies“, „Bulletin of the Atomic Scientists“ ir „RUSI Whitehall Papers“, o taip pat Johns Hopkins universiteto, JAV Jungtinių specialiųjų operacijų universiteto, Amerikos akademijos Berlyne, Latvijos tarptautinių reikalų instituto, ARES-Gynybos pramonės Europos tyrimų grupės ir NATO mokslo ir technologijų organizacijos (STO) leidiniuose. Jis buvo cituojamas tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip „The Economist“, „The Financial Times“, „The Times“, „The Telegraph“, „The Washington Post“, „The Wall Street Journal“, „La Monde“, „La Figaro“, „El Pais“, „La Stampa“ ir kt. Jis yra Vilniaus universitete įgijęs politikos mokslų bakalauro laipsnį, Londono King’s College – karo studijų magistro laipsnį bei Liverpulio universitete – verslo vadybos magistro (MBA) laipsnį.

Lenkijos Nacionalinių kelių ir greitkelių direkcijos laikinai einantis gen. direktoriaus pareigas.
Baigė Varšuvos Karo technikos universitetą, įgijo bendrosios statybos specialisto kvalifikaciją, taip pat baigė Čenstakavos technologijos universitetą, kur studijavo statybos technologijas, organizavimą ir valdymą.
Prieš paskyrimą Nacionalinių kelių ir greitkelių direkcijos generaliniu direktoriumi, dirbo Mazovijos vaivadijos kelių direkcijoje kaip Kelių apylinkės Grodziske Mazoviecke direktorius taip pat dirbo statybos vadovu ir inžinieriumi, investicinių projektų vykdymo specialistu.

Marius Narmontas į globalaus masto “Rail Baltica” projektą, kuris šiandien jau yra perėjęs į didžiulių statybų etapą, atsinešė didžiulę miesto planavimo, teritorijų vystymo patirtį. Jis yra statybų srities ekspertas, o turima administracinė patirtis dar labiau stiprina gebėjimą kurti svarbius ryšius su strateginiais partneriais Lietuvoje ir visame Baltijos regione, taip tobulinant projekto įgyvendinimą.
Anksčiau Marius vadovavo RB Rail AS Lietuvos padaliniui – pagrindinei organizacijai, kuri koordinuoja Rail Baltica. Prieš pradėdamas dirbti su šiuo projektu, jis ėjo aplinkos viceministro pareigas, kur buvo atsakingas už statybą, būstą, teritorijų planavimą, miestų vystymą, klimato kaitos politiką, saugomas teritorijas ir kraštovaizdžio tvarkymą. Jis taip pat vadovavo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų departamentui.
Dirbdamas šiose pareigose, Marius atsako už sklandžią RB Rail AS ir jos padalinių kasdienę veiklą, efektyvų išteklių valdymą bei sėkmingą Rail Baltica projekto įgyvendinimą.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė ir VšĮ Invest Lithuania nepriklausoma valdybos narė. Ji yra sukaupusi beveik dvi dešimtis metų darbo patirtį centrinės ir komercinės bankininkystės sektoriuje. Jos veiklos sritys apima pasaulio, euro zonos ir Baltijos šalių ekonomikos ir finansų rinkų procesų makroekonominius tyrimus, Lietuvos ekonomikos sektorių rizikos stebėseną, fiskalinės ir pinigų politikos, konkurencingumo ir regioninės ekonominės politikos analizę, finansinio raštingumo klausimus.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius Lietuvos banke dirba nuo 2014 m. ir šiuo metu yra atsakingas už Lietuvos banko formuojamą pinigų bei ekonominę politiką, taip pat makroekonomines prognozes ir taikomosios ekonomikos tyrimus. Jokūbas 2019-2024 m. ėjo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovo pareigas, kur rūpinosi finansų krizių prevencija, užtikrindamas makroprudencinės politikos bei bankų pertvarkymo politikos įgyvendinimą. Dar anksčiau dirbo Europos centriniame banke.

Rasmusas Kattai yra Estijos ekonomistas, atstovaujantis Estijos centrinį banką Eesti Pank. Jis aktyviai dalyvavo diskusijose ir forumuose, susijusiuose su ekonomine veikla ir politika. Kaip Ekonominės politikos ir prognozavimo skyriaus vadovas, jis vadovauja analizei ir prognozėms, kurios formuoja nacionalines ekonomikos strategijas.

Kārlis Purgailis turi 20 metų darbo patirtį finansų sektoriuje, konkrečiai – turto valdymo ir su finansų rinkomis susijusių paslaugų srityje. Savo karjerą jis pradėjo 2000 m. kaip „Parex banko“ finansų analitikas. Nuo 2007 m. vadovavo finansų maklerio ir turto valdymo padaliniams, „Latvijos hipotekos ir žemės banke“ valdė investicinių portfelių ir pensijų planus. 2009–2012 m. ir 2012–2014 m. Kārlis Purgailis vadovavo turto valdymo padaliniams „Latvijas Pasta Banka“ ir „GE Money Bank“. 2014–2015 m. „SEB banke“ buvo atsakingas už investicinių ir taupymo produktų plėtrą. 2015 m. prisijungė prie „Citadele“ grupės, iki 2017 m. rugsėjo vadovavo „Citadele banko“ iždui, vėliau tapo „CBL Asset Management“ valdybos pirmininku.
Kārlis Purgailis Latvijos universitete įgijo vadybos bakalauro ir magistro laipsnius.

Patyręs lyderis su plačia patirtimi rinkodaros, kainodaros, klientų vertės valdymo ir duomenų analizės srityse. Per savo karjerą sėkmingai valdė komercinius aspektus didžiausiose mobiliosiose telekomunikacijų bendrovėse Lietuvoje (Tele2) ir Kataro (Ooredoo), dalijimosi elektromobiliais platformoje „Spark“ siekiant užtikrinti nuolatinį pelningą augimą ir išskirtines pajamas, lojalumą bei klientų pasitenkinimo rezultatus.

Artūras Michejenko yra vieno iš didžiausių Europos mobilimo paslaugų tiekėjo DKV MOBILITY vykdantysis direktorius Baltijos šalims. Per savo daugiau nei 20 metų siekiančią karjerą mobilumo paslaugų sektoriuje, įgijo daug patirties, analizuojant vežėjų poreikius bei ieškant kompleksinių sprendimų tiems poreikiams patenkinti. Kartu su komanda ieškome sprendimų įvairaus segmento rinkos dalyviams – nuo vos kelias transporto priemones turinčių įmonių iki Europos transporto sektoriaus lyderių.

Umberto Pinori yra vyresnysis kelių dangos inžinierius įmonėje „Dynatest“, besispecializuojantis infrastruktūros projektavime, ypatingą dėmesį skiriantis tvarumui ir inovacijoms. Turėdamas daugiau nei 15 metų patirties išmaniųjų duomenų valdyme, jis aktyviai prisideda prie pažangių dangos bandymų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros.
Anksčiau Umberto daugelį metų dirbo mokslo darbuotoju Pizos universitete, kur gilinosi į kelių ir oro uostų dangų valdymo sistemas. Jis yra dėstęs keliuose Italijos universitetuose ir vedęs techninius mokymus tarptautinėms agentūroms bei privačioms įmonėms.
Dažnas pranešėjas tarptautinėse konferencijose, Umberto yra plačiai pripažintas dėl savo atsidavimo infrastruktūros stebėsenos ir valdymo tobulinimui, pasitelkiant išmaniąsias technologijas ir tvarius statybos metodus. Jo iniciatyvumas ir aistra naujovėms padeda skatinti pažangą transporto infrastruktūros srityje.

Pagrindinės veiklos sritys: strateginis planavimas ir valdymas, rodiklių ir tikslų nustatymas bei valdymas, procesų valdymas ir efektyvinimas (LEAN praktikos), standartizuotas kompetencijų valdymas. Šiemet Lina švenčia įmonės veiklos 10-metį!

Vilius Girkontas yra Šiaurės investicijų banko Lietuvai vadovas, atsakingas už finansavimo operacijas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Vilius atstovauja Jungtiniam „Connectivity & Consumer“ padaliniui ir yra atsakingas už paskolų veiklą Baltijos šalių infrastruktūros, transporto ir vartotojų sektoriuose.
Vilius Girkontas turi 23 metų patirtį bankininkystėje, dirbo su įvairiais klientais, įskaitant privačias ir viešas įmones, valstybes bei savivaldybes. Prieš prisijungdamas prie Šiaurės investicijų banko 2008 metais, jis dirbo įvairiose pareigose Lietuvos komerciniuose bankuose. Hanken School of Economics Suomijoje jis yra įgijęs finansų magistro laipsnį.

Tõnis Arjus manymu, tvarus vystymasis yra svarbus sprendžiant miestų projektavimo klausimus tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad klimatui palankūs sprendimai yra naudingi tiek vietos gyvenamajai aplinkai, tiek žmonių asmeninei gerovei.
Kadangi miesto erdvės klausimai visada susiję su įvairiomis, skirtingus interesus turinčiomis suinteresuotosiomis šalimis, Tõnis Arjus nuolat pabrėžia apgalvotą ir aiškų dialogą, gebėjimą išklausyti ir suartinti skirtingas interesų grupes. Taip jis prisideda prie bendrojo miestų planavimo ir informavimo apie kokybišką miesto erdvę. Tõnis turi architektūros ir miestų planavimo magistro laipsnį, šiuo metu Tartu universitete studijuoja socialinių pokyčių vadybą. Jis taip pat yra estų urbanistinės tinklalaidės „Ruumilood“ autorius.

Dr. Lina Šneideraitienė yra AB „Dolomitas“ laboratorijos vadovė, nuo 2017-ųjų metų - Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos prezidentė. 2021 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), Linai suteiktas Technologijų ir civilinės inžinerijos mokslų daktaro laipsnis.

Justas Kažys PHD - profesorius, apjungiantis dėstymą bei mokslinius tyrimus Vilniaus universiteto Geomokslų institute. J. Kažys studijavo Vilniaus universitete ir aprašė kelių meteorologijos mokslų daktaro disertaciją (2006 m.). Nuo pirmųjų karjeros metų jis labai domėjosi taikomosios klimatologijos mokslais ir prisitaikymu prie klimato kaitos bei modeliavimu. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė socialinei klimatologijai ir klimato kaitos procesų analizei, atsižvelgiant į visuomenės komunikaciją, sąmoningumo didinimą ir internetinę informaciją Baltijos jūros regione. Taip pat jis toliau tyrinėja ir analizuoja tarpdisciplininius socialinius ir gamtinius klimato kaitos poveikio visuomenei ir gamtai aspektus. Nuo 2024 m. yra „Klimato sistemos studijų“ magistrantūros programos pirmininkas, dėstantis „Klimato kaitos valdymo“ ir „Klimato kaitos“ kurso bakalaurams.

Priit Sauk – Estijos transporto administracijos, kuri planuoja ir užtikrina saugų, pažangų ir aplinkai draugišką judumą Estijoje, generalinis direktorius. Priit Sauk turi daugiau kaip 30 metų vadovavimo privataus ir viešojo sektoriaus organizacijoms patirties. Pasak jo, tris bendroves sujungus į vieną Estijos transporto administraciją, pagrindiniai pastarųjų metų iššūkiai buvo reformų valdymas, paslaugų kūrimas ir skaitmeninimas.

Mārtiņš Lazdovskis – ribotos atsakomybės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ valdybos pirmininkas. 2015–2021 m. „Latvijos valstybinių kelių“ valdybos narys. Prieš pradėdamas dirbti „Latvijos valstybiniuose keliuose“, Mārtiņš Lazdovskis ėjo Latvijos Respublikos ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus ir Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pareigas. Taip pat dirbo Latvijos valstybinės žemės tarnybos generaliniu direktoriumi ir Latvijos kaimo rėmimo tarnybos direktoriaus pavaduotoju.
Mārtiņš Lazdovskis Latvijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete įgijo ekonomikos bakalauro ir magistro laipsnius.

Nuo 2019 metų dirba Nacionalinėje kelių ir greitkelių direkcijoje, kur šiuo metu eina atstovo spaudai ir generalinio direktoriaus tarnybos pavaduotojo pareigas. Teisės absolventas Gdansko universitete ir Nacionalinėje viešojo administravimo mokykloje Varšuvoje.
Profesinę patirtį įgijo Plėtros ir investicijų ministerijoje, Infrastruktūros ir statybos ministerijoje bei Infrastruktūros ir plėtros ministerijoje, kur buvo atsakingas, už tarptautinį bendradarbiavimą ir ES lėšomis finansuojamus projektus.

Matas Martinkėnas darbuojasi su inžinerinių pozicijų paieška ir atranka bei padeda klientams surasti geriausius techninės srities pardavimų profesionalus.
Taip pat Matas yra atsakingas už talentų pritraukimo (angl. Sourcing) strategijas ir naujausių paieškos metodų taikymą, visos People link kompanijos mąstu.

Šiuo metu dirba tyrimų ir plėtros vadovu įmonėje Fliegl, kur pagrindinis dėmesys skiriamas asfaltbetonio tiesimo procesams. Jau apie 15 metų reguliariai lankosi kelių statybvietėse, daugiausia susijusiose su asfaltbetonio tiesimu, kur teorines žinias taiko realiose situacijose, siekdamas spręsti praktines problemas ir kurti patikimus procesus. Aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, vykdomuose Europoje, Japonijoje ir kitose šalyse, taip pat nuolat lankosi konferencijose ir susitikimuose visoje Europoje. Yra įvairių kelių statybos ir transporto inžinerijos organizacijų narys: VSVI, FGSV, DAV, FSV, EAPA, AIPCR ir VDBUM.

Asociacija, kurią atstovauja Šarūnas, vienija kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų statybos bendroves, statybos medžiagų bei technikos bendroves ir mokslo įstaigas. Asociacijos nariai atlieka ir oro uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslinius tyrimus.

Turėdamas mechanikos inžinerijos išsilavinimą, Gilbertas Lebas jau daugiau nei 30 metų padeda kelių pramonei skaitmeninti vidinius procesus. Jo indėlis leidžia supaprastinti kasdienius darbus tiek statybvietėse, tiek visame kelių statybos gamybos procese. Naudojant skaitmeninius užsakymų ir pristatymo sprendimus, „Q Point“ kasmet apdoroja daugiau nei 4 milijonus tonų medžiagų. Tai aiškiai įrodo platformos patikimumą kasdieniame kelių statybos darbe.

Marius Vaščega yra diplomatas, turintis teisės, ekonomikos ir politikos mokslų išsilavinimą, ilgametis Europos Sąjungos pareigūnas, dirbantis ES institucijose nuo tada, kai Lietuva 2004 m. tapo ES nare. Nuo 2022 m. kovo 1 d. Marius Vaščega yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas ir veikia kaip oficialus Europos Komisijos atstovas Lietuvoje, politiškai pavaldus Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen.